Praėjusiais metais Kinijos rusiško aliuminio pirkimai išaugo beveik dvigubai. Rusijai Kinija tapo pagrindine šios lengvųjų metalų prekybos eksportuotoja.
Neapdoroto aliuminio importas iš Rusijos padidėjo 94 proc. Kinijos muitinės duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių, nuo 2022 m. kovo iki 2023 m. vasario mėn., importas išaugo iki maždaug 538600 metrinių tonų. Tai rekordinis šio laikotarpio metinis kiekis.
Tokį didelį aliuminio kiekį Rusija eksportuoja į Kiniją dėl to, kad daugelis Vakarų Rusijos metalą gaunančių šalių atsisakė pirkimų ir ėmėsi atitinkamų sankcijų Rusijai.
JAV paskelbė, kad nuo kovo 10 d. įves 200 procentų muitą Rusijoje gaminamam aliuminiui ir jo dariniams. Vėliau Kanada uždraudė visą aliuminio ir plieno gaminių importą iš Rusijos.
Šveicarijoje įsikūrusi „Glencore“ praėjusią savaitę pareiškė nepratęsianti susitarimo pirkti iš „Rusal“ aliuminio už 16 mlrd. USD, kai pasibaigs kitais metais.
Žvelgiant iš Rusijos perspektyvos, Kinija tapo natūralia aliuminio gavėja, ypač todėl, kad ši šalis anaiptol nėra didžiausia metalo vartotoja pasaulyje.
Kitas dalykas – Rusijos siuntų kiekis. Kai kurie ekspertai mano, kad į Kiniją gabenamo aliuminio kaina yra daug mažesnė nei su Vakarų gavėjais pasirašyta sutarties kaina. Siekdamos išlaikyti finansinį likvidumą, jos turi sutikti su Kinijos siūlomomis palūkanų normomis. Pekinas iš rusiško aliuminio uždirbo daug pinigų. Dar visai neseniai daugiau nei pusė aliuminio praeidavo per Kinijos rinką, o dabar gali pasiekti net 60 proc.
